IRC-Galleria

6570 dienų paukščių takais belakstant. Keista kai pagalvoji,kad tiek nueiti išvis įmanoma pajėgti. Paukščių takais laksto fėjos,balerinos,vėjai ir kakavos garai. Bet dažniausiai paukščių takais laksto mergaitės ir berniukai kurie skaito pasakas ir niekada neužauga. Jie gal ir norėtų jei žinotų,ką tai reiškia,bet jie negali. Negali ir tiek. Jų mažytės galvelės nesuterštos suaugusių rūpesčiais. Jiems svetimi aukštaūgiai suaugėliai kurie žemina vaikiškas problemas,bet kartais,o gal net ir dažniau nei priklauso yra visiškai bukesni už tų mažyčių berniukų ir mergaičių svajones kurios paukščių taku klajoja. Mergytės ir berniukai ten klajoja jau 6570dienų ir niekas negali pasakyti iš kur jie ten atsirado ir kada išeis. Jie ten yra ir tiek. Lyg taip turėtų būti. Pasaulis puikiai gyvavo be jų,bet dabar jie ten reikalingi,o jei kada išnyks niekas jų nepasiges. Šiandien,dabar ir čia. Tokia jų misija kurios niekas negali įvardinti. Paukščių tako berniukų ir mergaičių gyvenimas virte verda. Dažniausiai jie nepastebi aplinkinių kaip ir jie nepastebi jų. Bet per šešis tūkstančius su trupučiu dienų yra kelis kart nutikę kai mažyčių mergaičių ir putlučių berniukų pasaulis susidūrė su kitais paukščių tako lankytojais. O rezultatas labai paprastas..Lygiai toks kai visišką kerėplą įleidus į chemijos laboratoriją. Mergytės ir berniukai paprasčiausiai yra per maži apsiginti nuo didžiulių pavojų kuriuos su savimi atsineša kiekvienas į juos atkreipęs dėmesį. Čia dar visai neseniai mergytės ir berniukai suprato kas būna kai žmonės ant savo liežuvių užsideda apvalkalus pro kuriuos neprasiskverbia tiesa,o savo veidus paslepia po Venecijos karnavalo kaukėmis. Tada nutinka skaudžiausi dalykai. ÂŽodžiai kurie yra priešingi tiesai griauna paukščių taką kartu su mergyčių ir berniuku pasaulių. Išpurvina žvaigždėtus langus,kakava užsėtus darželius ir cinamono patalus. Viskas susiteršia. Liūdniausia yra tai,kad mergaitės ir berniukai yra per maži,kad sugebėtų nuo to apsiginti. O apsaugoti jų ne visada yra kam. Bet mergytės ir berniukai sugeba patys išsikapanoti po tokių dalykų kurie ,jų mažam pasauliui ,stichines nelaimes primena.
Jie labai mėgsta žiūrėti šokančias balerinas,ant kurių rankų skambčioja milijonas dar trys šimtai ir keturios dešimtys viena apyrankė. Tai ir daro paukščių tako balerinas tokias ypatingas. Joms nereikia muzikos. Jų kūriniai ,kurie puošia rankas ,kartkartėm iki pat alkūnių, suskambina tyriausias melodijas, nuo kurių mergaičių ir berniukų sielos apsąla, o veidai pasidaro giedri giedri ,daug kartų gražesnį už pilnatį vagilę kuri gerus sapnus pavagia. Jei ne tos balerinos, mergaitės ir berniukai vargu ar dar kam taip rūpėtų. Fėjos,nimfos ir ninfetės,vėjai ir sapnai suvokia,kad šiandien jie yra čia ,atsiradę iš niekur ir lygiai taip pat galintys išnykt, todėl mažai jais rūpinasi.
Mergaitės ir berniukai čia gyvena jau 6570 dienas. Ir kažkas išpranašavo,kad rytoj jie turėtų išnykti. Dingti nuo paukščių tako slėpiningais takais kuriais ten ir papuolė. Išeiti kažkur kitur smėlio pilių statyti ir laimės ieškoti,gal net atneši. Bet vienintelės kosmoso balerinos žino,kad jie neturi kur eiti. Kad jie pasiliks dar ilgai vien tam,kad kažką sušildytų ir nuo kažko apsigintų. Jie tarsi mažieji kosmoso užkariautojai kurie pernelyg užsispyrę,kad juos kas iš paukščių tako išvarytų. Vieno iš jų vardas Gabu.
Ps. Keep in mind
We're under the same sky.

Nebemyliu Legacy,nes jis nekenčia MJ.