Patinka tai ar ne, tai kelias kuriuo turiu eiti. Antrą, trečią ar paskutinį kartą. Susikoncentruoti tik į ateitį . Nė minutės negalvot apie praeitį. Net negirdėt dabarties. Just ... Taip manau greičiau pavyks pabėgti . Atsiriboti nuo to ko negaliu atsikratyt 16 metų. Bėgt nuo to kas man viską primena. Viską primena su pačiais tobuliausiais vaizdo ir garso efektais . Riksmais, kumščiais ir pykčiu degančiom akim. Tai mačiau ir būdama 4-6 metukų. Ir viso to pabaigą mačiau. Tėtį lavonmaišyje .. O dabar, kai girdžiu vėl tapatį, kai matau vėl tapatį... Belieka tik susikoncentruot į ateitį. Susikaupti taip stipriai kaip tik gali. Kad tai prilygtų netgi skausmui kurį išgyvent tenka antrą kart. .
Aš net pati nenumanau, kodėl aš visa tai rašau būtent į MG.. Tikrai.. net nenumanau kodėl tokius dalykus rašau čia... Galbūt todėl, nes neturiu kas mane išklauso.. (tikrai neturiu) Juk žmonės išgirdę tokius dalykus sutrinka ir neturi ką pasakyti, tad jie vengia jų klausytis.. aš jų nekaltinu. tačiau, kas sakė kad tokiom akimirkom reikia kažką sakyti? Patikėkit manim, tokiom akimirkom joks sakinys nepalengvins žmogaus kančios...JOKS.. Tad galit ramiai pasedėti šalia, padaryti kavos, apkabinti... Net nenumanot kaip tai palengvina gyvenimą.
Jei net tai jums per sudėtinga atrodo , tuomet pabandykit suvokti kaip sudėtinga yra man visa tai sakyti...
Kartais gyvenimą tikrai myliu, tačiau kartais atrodo, jog jis tiesiog per daug iš manęs reikalauja`
Ačiū bent už 10min dėmesio. Tikiuosi padėjau bent 3% žmonių, kurie bėgo nuo tokių situacijų.